Šių metų balandžio–birželio mėnesiais gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai nuo finansinių sukčių išaugo ir siekia 4,1 mln. eurų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro analizė.
Lyginant su pirmuoju, antrąjį šių metų ketvirtį finansų įstaigos fiksavo 425 sukčiavimo atvejų mažiau ir bendras jų skaičius siekė 3,3 tūkst., tačiau gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai ūgtelėjo nuo 3,7 mln. eurų.
Pasak centro, balandžio–birželio mėnesiais finansų įstaigos sustabdė 38 proc. bandytų išvilioti lėšų: sukčiai kėsinosi pasisavinti 8,3 mln. eurų.
Skaičiuojama, jog finansų įstaigos sustabdė per 3,4 mln. eurų bandytų išvilioti lėšų, kai praėjusį ketvirtį sustabdytą apie 3 mln. eurų. Dar 730 tūkst. eurų, jau pervestų sukčiams, pavyko grąžinti – t.y. tris kartus daugiau nei sausio–kovo mėnesių laikotarpiu.
Analizė rodo, jog ženkliai išaugo telefoninio sukčiavimo mastas, didžiausius nuostolius gyventojams atnešė „investavimas“ į sukčių platformas, o įmonėms – „susirašinėjimo el. paštu perėmimas“.
„Telefoninio sukčiavimo schemų sugrįžimas rodo, kad sukčiai linkę „perdirbti“ ar atgaivinti anksčiau taikytas taktikas, keičiasi tik naratyvas – šiemet gyventojus atakuoja „Google“, „Meta“ ar bankų atstovais atsimetančių sukčių skambučiai“, – sako centro vadovė Eglė Lukošienė.
Analizė rodo, jog antrąjį ketvirtį dėl sukčių veiklos nuostolių neišvengė ir šalies įmonės – dėl susirašinėjimo el. paštu perėmimo bendrovės neteko apie 1 mln. eurų., panašiai tiek pat, kiek ir 2024-ųjų pirmąjį ketvirtį.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras veikia viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu, jo tikslas – stiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
